 |
| Meluoti sau. Dovilė |
Gyvename kaip norime. O naštos grįžta su senų moterų krepšiais ir atsispindi mūsų veiduose, paskendusiuos rutinoje. Mes sakome, kad mylime, tačiau neklausome... Mes sakome, kad girdime, bet net į save neįstengiame įsiklausyti... Mes sakome, kad turime, tačiau nežinome žodžio ,,turėti“ esmės... Mes sakome, kad laukiame. Tačiau nežinom, kad jau atėjo... Ir, kad laukia mūsų su atvertomis širdimis jau seniai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą